FUDOKAN KARATĖ DO

FUDOKAN karatė-do – kompleksinė sistema, skirta lavinti asmenybę, įgyjant pasitikėjimą savimi, formuojant stabilias emocijas ir savikontrolę. Užsiiminėjant Fudokan, išlavinama kūno kontrolė, vikrumas ir jėga, formuojasi aiškus atsakomybės už savo poelgius supratimas. Fudokan idėja – nesukti iš numatyto kelio, tvirtu žingsniu keliauti iki nusistatyto tikslo.

Fudokan karatė stiliaus įkūrėjas yra medicinos mokslų daktaras, klinikinės fiziologijos ir sportinės medicinos specialistas profesorius SOKE ILIJA JORGA 10 Dan. Pradėjo užsiiminėti karatė 19–os metų amžiaus, pas savo brolį VLADIMIR JORGA, po metų tapo meistro TETSUJI MURAKAMI mokiniu ir būdamas 27–erių iš savo sensėjaus gavo 1 daną. Vėliau jį mokė meistrai TAIJI KASE ir HIDETAKA NISHIYAMA. Karatė meistras Ilija Jorga – tris kartus Europos čempionas, 15 kartų Jugoslavijos čempionas, 1977 m. pasaulio karatė čempionate Tokijuje užėmė trečią vietą kumite ir kata rungtyse. 1980 m. lapkričio 15 dieną Ilija Jorga paskelbia sukūręs stilinę tarptautinę den to Fudokan karatė–do federaciją, kurią netrukus kaip tradicinio karate stilių pagal technikos parametrus aprobavo ir pripažino ITKF (Tarptautinė tradicinio karate federacija) ir tuometinis jos vadovas, legendinis karatė meistras Sensei HIDETAKA NISHIYAMA.

Priedėlis „Den To“ rodo priklausomybę tradiciniam karatė. Žodis „Fudo“ japoniškai reiškia „nepajudinamumas, tvirtumas, atsparumas“, o „kan“ verčiama kaip „namas“. Kartu turime „nesugriaunamą namą“ arba „namą su tvirtais pamatais“.

Fudokan technikos atsispindi KATA (jap.„forma“), paimtose iš karatė Shotokan stiliaus, trys katos  iš Goju-ryu ir Shito-ryu stilių, dar kitas sukūrė pats Sensei ILIJA  JORGA. Studijuodamas karatė daugiau nei 50 metų prof. I. JORGA išplėtė karatė sampratą, pritaikydamas medicinos, fiziologijos ir sportinės technologijos žinias. Kadangi buvo treniravęsis dziudo, įtraukė į fudokan stilių metimus, užgriebiant kimono.

Lietuvoje pirmieji kontaktai su dr. Jorga užsimezgė 1993–1994 metais. Lietuvos karatė atstovai R. PETKEVIČIUS, V. GOLOVAČ, T. GRIGARAVIČIUS, J. ŽIUGŽDA, R. BUBLEVIČIUS vyko į karatė metodinius  seminarus Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje. Pirmą kartą prof. dr. ILIJA  JORGA  atvyko į Lietuvą 1995 m. ir surengė pažintinį tradicinio karatė fudokan seminarą, po to iki 1998 m. surengė dar tris seminarus. Lietuva užmezgė glaudžius ryšius su viena pajėgiausių pasaulyje Lenkijos tradicinio karatė mokykla, kasmet į Lietuvą jau beveik dvidešimt metų atvažiuoja dalintis patirtimi Lenkijos tradicinio karatė viceprezidentas 4 Dan meistras ANDRZEJ MACIEJEWSKI. Lietuvos karatė Fudokan meistrai tobulinosi pas a. a. Sensei HIDETAKĄ NISHYAMĄ, vyksta į Sensei ILIJOS JORGOS rengiamus seminarus.

Lietuviai turi ilgametes sportines tradicijas, tiek rengdami turnyrus, tiek dalyvaudami tarptautinėse varžybose. Nuo 1995 iki 1998  Vilniuje vyko tarptautinis Baltijos šalių turnyras „Baltijos Taurė“, nuo 2001 m. kasmet vyksta tarptautinis vaikų ir jaunimo karatė turnyras „Žiemos Taurė“.

Nuo 1996 m. Lietuvos Fudokan karatė rinktinė sėkmingai dalyvauja Europos ir Pasaulio čempionatuose, tiek Fudokan karatė čempionatuose, tiek tradicinio karatė čempionatuose. Pirmą kartą Lietuvos tradicinio karatė istorijoje pasaulio vicečempiono titulą į Lietuvą 2004 m. parvežė nacionalinės rinktinės sportininkas RYTIS BUBLEVIČIUS. Vienas sėkmingesnių rinktinės pasirodymų įvyko 2007 m. Pasaulio Fudokan karatė čempionate: pasaulio čempionu 17-18-ečių grupėje tapo ARNOLDAS  ŠARKIS (treneris R. Bublevičius), bronzos medalius iškovojo NATALIJA ARTIOMOVA (treneris J. Žiugžda) ir RYTIS BUBLEVIČIUS.  Klubo „Karatė Akademija“ instruktoriai ir auklėtiniai iki 2011 m. Europos ir Pasaulio čempionatuose iškovojo 17 medalių, iš jų du sidabro ir du aukso.

1996 m. pirmuosius juodus diržus ( 1 Dan)  išlaikė J. ŽIUGŽDA ir R. BUBLEVIČIUS, 1 danas po mirties suteiktas TOMUI GRIGARAVIČIUI (pirmajam Tradicinio karatė Fudokan federacijos prezidentui).  2008 metais M. KLIAUZA ir R. BUBLEVIČIUS išlaikė aukščiausius Baltijos šalyse Fudokan karatė  4 Dan, juodus diržus.

Šiandien Fudokan propaguojamas beveik 90-je pasaulio šalių, tai dominuo-jantis karatė stilius Rytų Europoje ir Vidurinėje Azijoje. Po ištisų dešimtmečių darbo 2007 m. buvo sukurta pasaulio tradicinė Fudokan- Shotokan karatė–do federacija (WTFSKF). Lietuvoje Fudokan karatė oficialią veiklą pradėjo 1996 m.,  kai Europos Fudokan karatė čempionato metu buvo priimta  į tarpatautinę Fudokan organizaciją.

FUDOKAN KATA

HEIAN-OI-KUMI

Tai pirmoji ir todėl pagrindinė karatė sintezė, kuri susieja savyje visus tradicinius kata elementus. Ši forma duoda naujas galimybes mokytis ir studijuoti pradedant nuo pradinio etapo, pereinant iki aukščiausiojo. Iš pradžių būtina gerai įvaldyti penkias Heian kata.

Kata Heian–oi–kumi yra ir pirmas žingsnis kelyje tampant karatė meistru. Tokie senieji JKA mokytojai kaip Sensei Taiji Kase nenuilsdami gerino Heian katas, nuolat analizuodami technikas bei ju pritaikymą. Taip pat ir tradiciniame Fudokan karatė šios kata tobulinamos susistemintoje vienoje formoje Heian–oi–kumi. Ji buvo pritaikyta Fudokan stiliuje devintojo dešimtmečio pradžioje. Atlikdami Heian–oi–kumi, per 2 minutes pasiekiame fizinės organizmo ištvermės ribas, panašias į tas, su kuriomis susiduriame besibaigiant reglamentuotam jiyu–kumite kovos laikui.

Šioje formoje yra pagrindiniai blokai, smūgiai, šuoliai, perėjimai – elementai, kurie Fudokan karatė sudaro mokymo pagrindus. Gerai ir kokybiškai atlikta Heian–oi–kumi parodo karate’kos  meistriškumo lygį.  Kad tinkamai įvaldytų šią katą, karate’ka turi intensyviai treniruotis 3-4 metus. Šios katos ypatumas: 7 ki-ai.

TAIJI  SHODAN

Yra dvi pagrindinės šios Fudokan meistrų katos formos. Iš dalies jas kūrė prof.  I. Jorgos mokytojas  Sensei Taiji  Kase, kuris pasinaudojo karatė Shotokan koncepcija, kurdamas Fudokan karatė principus. Šiuo būdu buvo geriausiai realizuota viena iš Bu-Do taisyklių, kitaip tariant, taisyklė Shu–Ha–Ri.

Taiji Shodan susideda iš dvigubų blokų grandinės, jie atliekami trijuose lygiuose, virsdami logiškai susieta visuma, atliekama pagal embu-sen, sudarydama raidę „T“.  Šioje kata atrasime tipinius mokyklos Naha–Te (Shorei–Ryu) elementus. Kitoje katoje Taiji–Nidan dominuoja mokyklos Shuri–Te (Shorin–ryu) elementai.

Taiji Shodan kata pirmąsyk buvo atlikta 1981 metais, ji pateko į 1 Dan egzaminų programą.

KAMINARI

Visos įžymios mokyklos turi vidutiniškai po 20 kata. Tačiau atsižvelgiant į gana artimą tų kata motoriką, šis skaičius bėgant metams sumažėja iki 10. Kata Kaminari analizė vykdoma pagal pirminius principus, kurie buvo taikomi Okinavoje. Čia turime nuolatinius pasikeitimus. Spartūs ir lėti judesiai, stiprūs ir švelnūs, tvirti ir elastingi, linijiniai ir rato, žemi ir aukšti smūgiai, šuoliai ir metimai. Kaminari kata principas panašus į Sekka–No–Ki, žiežirbos skėlimo iš titnago, principą. Kata remiasi žaibiškais atliekančiojo judesiais, tokiais greitais, kad nelieka laiko dvasinei–protinei reakcijai. Greitis karate’kai yra būtinas  bruožas: netgi išmintis, dvasios jėga arba mentalinė energija priklauso nuo psichinės dinamikos. Kalbant trumpiau: technika nuo impulso iki pradėjimo veikti turi būti greitesnė nei dvasinio įvykio eiga. Kata Kaminari yra geriausias pavyzdys principo Mushin–No–Kokori (nepajudinamos išminties/nepajudinamo proto principo), kurį suformulavo legendinis fechtuotojas YAGYU  MUNENORI  (XVII a.)  Šis principas reikalauja nusikratyti jausmų ir leidžia atlikti išlaisvintas nuo minčių galingas technikas. Kata Kaminari yra pirmykštės kata, nepriklausomai nuo stiliaus ar karatė mokyklos, paieškų rezultatas. Jos pavadinimas kilęs iš posakio, kurio autorius buvo mokytojas Zen–Takuarz. “Kan–Ni–Hatsu–o–Irezu” reiškia spontanišką ir žaibišką atlikimą formos, kuri, nuleisdama stabilų mūsų  sąmonės lygį, leidžia reaguoti nepriklausomai.

Kata Kaminari pristatyta Fudokan 1986 m. Budapešte vykusiame karatė seminare. Ji itraukta  į 4 ir 5 Dan egzaminų programą.

MEIKYO (ROHAI)

Šios kata kūrėjas ar jos atsiradimo laikas nežinomi. Šios katos atsiradimas Ryu–Kyu salų archipelage siejamas su legenda apie “skęstančius laivus”, priklausančius karališkajam Kinijos laivynui. Nuskendus laivui, Meikyo kūrėjas įsikūrė mažame miestelyje Tomari. Pagal katos formą ar pagal joje naudojamas technikas galima atpažinti, kad šios katos koncepcija kilusi iš pietinių Kinijos teritorijų. Tačiau šia tema sužinoti ko daugiau vis dėlto neįmanoma. Vėlesnį katos vystymąsi lengviau susekti, ypač tarp karate’kų, kurie domėjosi šia kata. Didžiausias nuopelnas, kad ši kata buvo perduota jaunesniajai kartai, priklauso karate’koms, susibūrusiems aplink meistrą Gusukumy. Šiandien yra daug katos Meikyo (Rohai) variantų. XIX a. viduryje išsiskyrė dvi principinės šios formos atlikimo kryptys. Pirma kryptis tai žinios meistrų nuo GASUKUMY iki ANKO ITOSU (1830–1915), būdingos mokyklai Shuri–te. Kita kryptis tai žinios nuo GUSUKUMY iki KANRYO HIGAONNA (1851–1915), turinčios Naha–Te mokyklos bruožų.

Kata Meikyo (Rohai) sistemoje reikia koncentruotis į tikslų mokyklos Shuri–Te principų atskleidimą ir įvaldymą. Jei kalbama apie išorinę tos kata formą, tai joje yra skirtingi technikų variantai, būdingi daugumai stilių, kilusių iš mokyklos Shorin–Ryu.

Nacionalistinis judėjimas, sustiprėjęs Japonijoje tarp I ir II pasaulinio karų, privertė skubiai nusigręžti nuo to, kas, pvz. turėjo ryšių su kinų kultūra. Tokiomis aplinkybėmis Sensei GICHIN FUNAKOSHI tapo tarsi priverstas pakeisti katų pavadinimus iš kiniškų į japoniškus, taip Rohai tapo Meikyo.

Meikyo Shodan atspindi Shuri–Te (Shorin–Ryu) mokyklos tradiciją, todėl šią katą galima vadinti Meikyo–Shuri–Te, o Meikyo Nidan turi mokyklos Naha–Te elementų (Shorei–Ryu), todėl galima ją pavadinti Meikyo–Naha–Te.

Abi formos įtrauktos į Fudokan devintajame dešimtmetyje. Meikyo Shodan pirmąsyk pademonstruota 1982 metais, o Meikyo Nidan – 1988.